Kaip vadinamas Gujari Pancham? Gilus pasinerimas į Indijos klasikinę muziką

Indijos klasikinė muzika yra didžiulė ir sudėtinga melodijų, ritmų ir emocijų sistema, apimanti tūkstančius metų. Šioje turtingoje tradicijoje specifiniai „ragai“ (melodiniai rėmai) sudaro muzikinių kompozicijų pamatą. Kiekviena raga turi savo emocinį charakterį, atlikimo laiką ir struktūrines taisykles. Tarp daugybės ragų, egzistuojančių Hindustani (Šiaurės Indijos) ir Carnatic (Pietų Indijos) muzikos sistemose, „Gujari Pancham“ sąvoka užima ypatingą vietą, žinoma dėl savo gilios emocinės gelmės ir istorinės reikšmės.

Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kas yra Gujari Pancham, jo ​​istorinės šaknys, muzikinės savybės ir interpretacijos Indijos klasikinėje muzikoje niuansai. Taip pat gilinsimės į priežastis, kodėl ši raga asocijuojasi su tokiomis giliomis emocinėmis savybėmis, kokias svarstykles naudojamas ir kokia yra „Panchamo“ svarba jos pavadinime.

Pagrindų supratimas: kas yra Raga?

Prieš gilinantis į Gujari Pancham, būtina suprasti, kas yra „raga“ Indijos klasikinėje muzikoje. Raga yra tam tikru modeliu išdėstytų muzikinių natų rinkinys, kurių kiekviena yra skirta klausytojui sukelti tam tikras emocijas arba „rasas“. Ragas apibrėžia tam tikros taisyklės, reglamentuojančios natų kilimą (Arohana) ir nusileidimą (Avarohana), specifinius natų akcentus ir ypatingą nuotaiką (Bhava), kurią jos turi išreikšti.

Ragos yra ne tik svarstyklės ar modai, bet ir gyvos būtybės atlikėjų rankose, kurios įkvepia jiems gyvybės improvizuodami, ornamentuodami ir ritmiškais raštais. Kiekviena raga taip pat siejama su konkrečiu paros ar metų laiku, kuris, kaip manoma, sustiprina emocinį ir dvasinį poveikį.

Gujari Todi prieš Gujari Panchamą: dažna painiava

Svarbiausia painiava kyla kalbant apie Gujari Pancham, nes daugelis žmonių tai painioja su raga, žinoma kaip „Gujari Todi“. Nors abu ragai turi panašų emocinį kraštovaizdį, Gujari Pancham ir Gujari Todi yra skirtingi subjektai.

Gujari Pancham yra sena ir tradicinė raga, o Gujari Todi, naujesnis papildymas, priklauso ragų „Todi“ šeimai. Panašumas tarp jų visų pirma randamas nuotaikoje ir tam tikrose melodinėse eigose, tačiau jų struktūra ir vartosena labai skiriasi. Gujari Pancham yra ypač unikalus, nes jame daugiausia dėmesio skiriama natai „Pancham“ (tobulas penktasis vakarietiškais terminais) ir istorinėmis asociacijomis.

Ką reiškia „Panchamas“?

Indų klasikinėje muzikoje terminas „Panchamas“ reiškia penktąją muzikos skalės natą (Sa, Re, Ga, Ma, Pa, Dha, Ni. Vakarų muzikos teorijoje Panchamas yra analogiškas natai „Perfect Fifth“ (penkių žingsnių intervalas nuo šaknies natos. Panchamas yra pagrindinė indų muzikos nata dėl stabilizuojančios, priebalsių kokybės. Jis tarnauja kaip muzikinis inkaras, subalansuojantis melodijas ir suteikiantis harmoningą „Sa“ – toninės arba šaknies natos – skiriamąją gebą.

Pancham vartojimas ragos pavadinime paprastai reiškia jo svarbą ragos struktūroje. Gujari Pancham atveju ši pastaba įgauna ypatingą reikšmę, vaidindama lemiamą vaidmenį ragos nuotaikoje, pobūdyje ir struktūroje.

Kas yra Gujari Pancham?

Gujari Pancham yra senovinė ir gili raga pagal Hindustano klasikinę tradiciją. Tai dalis Kafi Thaat, kuris yra vienas iš dešimties pagrindinių Hindustano klasikinės muzikos pagrindų arba thaats. „Kafi Thaat“ paprastai sukelia švelnią, romantišką, o kartais ir melancholišką nuotaiką, o Gujari Pancham savo giliai introspekciniu pobūdžiu puikiai dera šiame emociniame kraštovaizdyje.

Ragos ypatybė yra „Panchamo“ (Pa) natos naudojimas, kaip rodo jo pavadinimas. Raga yra meditatyvi, rimta ir dažnai sukelia atsidavimo ar tylaus ilgesio jausmą. Nors Gujari Pancham nėra taip dažnai atliekama kaip kai kurios kitos ragos, jis užima garbingą vietą hindustaniečių muzikos kanone.

Istorinės šaknys ir evoliucija

Gudžari Pančamo istorija persmelkta Dhrupad, vienos iš seniausių išlikusių Indijos klasikinės muzikos formų, tradicijų. Dhrupad daugiausia dėmesio skiria meditatyviam, lėtam ragų perteikimui, dažnai šlovinant dievybes ar išreiškiant filosofines mintis. Šiame kontekste Gujari Pancham buvo naudojamas kaip priemonė dvasiniams apmąstymams ir giliai emocinei išraiškai.

Raga buvo minima įvairiuose senoviniuose tekstuose ir per šimtmečius buvo perduota per žodines Gharanas (muzikos linijas) tradicijas. Jį pamėgo tam tikri karališkieji dvarai, ypač Mogolų laikotarpiu, kai karališkai globojama klestėjo Indijos klasikinė muzika.

Pats ragos pavadinimas gali kilti iš termino „Gudžaratas“ – regiono, iš kurio galėjo kilti raga. Istoriškai Gudžaratas buvo pagrindinis menų, įskaitant muziką, ir thi centrass raga galėjo būti pavadinta jos augimą skatinusio regiono vardu.

Emocinis Gudžari Panchamo peizažas

Viena iš pagrindinių Gujari Pancham savybių yra jo gilus emocinis ir kontempliatyvus pobūdis. Raga dažnai siejama su ilgesio, atsidavimo ir tylaus, oraus liūdesio jausmais. Paprastai tai atliekama naktį, kai veiksmingiausios yra introspekcinės ir meditacinės ragos.

Ši raga apibūdinama kaip pasižyminti „upasanos“ (garbinimo) savybe, todėl tinkama atsidavimo kontekste. Tačiau dėl savo emocinio gylio jis taip pat yra mėgstamiausias solo pasirodymuose, kur menininkas gali tyrinėti platų nuotaikų kraštovaizdį.

Nors daugelis ragų išreiškia džiaugsmą, šventę ar romantiką, Gujari Pancham yra santūresnis, žvelgiantis į save ir rimtas. Tai nesukelia tragiško ragų, tokių kaip Marwa ar Shree, liūdesio, o veikiau ramaus gyvenimo sudėtingumo priėmimo ir vidinio ramybės ieškojimo.

Gujari Pancham muzikinės charakteristikos

Gujari Pancham priklauso Kafi Thaat, kuris naudoja ir natūralią, ir suplotą (komal) tam tikrų natų versiją. Tai suteikia ragai švelnų ir emociškai sudėtingą atspalvį, kuris skiriasi nuo ryškesnių Bilawal ar Khamaj Thaats ragų.

• Arohana (didėjanti skalė): Sa Re Ma Pa Dha Ni Sa
• Avarohana (mažėjanti skalė): Sa Ni Dha Pa Ma Re Sa

• Vadis (svarbiausia pastaba):Pa (Panchamas)
• Samvadi (antra pagal svarbą pastaba): Re (Rishab)

Panchamas (Pa) yra pagrindinis šios ragos akcentas, kuris atsispindi jos pavadinime. Raga labai pabrėžia Pancham (Pa) ir Rishab (Re) sąveiką, sukurdama melancholišką, tačiau ramią atmosferą.

Tradiciškai „Gujari Pancham“ atliekamas vėlai vakare, ypač nuo 21 val. iki vidurnakčio. Kaip ir daugelis ragų, susijusių su šiuo paros metu, jis turi kontempliatyvų ir meditacinį pobūdį, todėl tinka tyliai, atspindinčioje aplinkoje.

Ornamentų vaidmuo (Alankars) ir improvizacijos

Esminis bet kurio ragos atlikimo aspektas yra ornamentų arba „alankarų“ naudojimas. Gujari Pancham ornamentai dažnai yra subtilūs ir lėto tempo, atitinkantys savistabą ragos prigimtį. Menininkai paprastai naudoja sklandų, sklandų improvizacijos stilių, vadinamą „meend“ (slydimu tarp natų), taip pat lėtą „gamak“ (į vibraciją panašias technikas), kad pagerintų ragos nuotaiką.

Dėl meditacinio ragos charakterio ji siūlo plačias improvizavimo galimybes, leidžiančias menininkui tyrinėti jos emocines gelmes ilgai, neskubant. Meniškumas slypi pamažu atskleisti ragos esmę, naudojant melodijos, ritmo ir tylos derinį, kad sukeltų norimą emocinį efektą.

Gujari Pancham šiuolaikiniame kontekste

Šiais laikais „Gujari Pancham“ rečiau atliekama koncertų aplinkoje, tačiau ji vis dar užima ypatingą vietą Indijos klasikinės muzikos žinovams. Dėl giliai emocionalios ir kontempliatyvios prigimties jis labiau tinka rimtiems, reflektuojantiems pasirodymams, ypač pagal Dhrupad ir Khayal tradicijas.

Nors raga gali būti ne tokia populiari šiuolaikinėje lengvoje klasikinėje muzikoje ar filmų muzikoje, ji išlieka svarbia klasikinės tradicijos dalimi, ypač tiems, kurie nori ištirti gilesnius ir dvasingesnius Indijos muzikos aspektus.

Gudžari Panchamo teorinis pagrindas

Indijos klasikinė muzika veikia pagal labai išvystytą teorinę sistemą, kuri valdo ragų konstravimą, atlikimą ir supratimą. „Gujari Pancham“, kaip ir visos ragos, remiasi tam tikromis taisyklėmis ir principais, kurie apibrėžia jo melodinę struktūrą, emocinį turinį ir atlikimo laiką. Šios taisyklės nėra griežtos, tačiau jos suteikia pagrindą, kuriame muzikantai gali improvizuoti ir interpretuoti ragą.

Klasikinėje Hindustano muzikoje kiekviena raga yra kilusi iš „Thaat“, kuri yra pagrindinė skalė. Thaat tarnauja kaip septynių natų rinkinys, iš kurio sukonstruota raga. Gujari Pancham yra kilęs iš Kafi Thaat, vieno iš dešimties pagrindinių Hindustano sistemos thatų. Kafi Thaat pasižymi tiek natūralių (šudha), tiek suplotų (Komal) natų naudojimu, suteikiančiomis švelnumo, emocingumo.

Kiekviena raga turi specifinę kylančią ir mažėjančią struktūrą, žinomą kaip Arohana ir Avarohana, kuri apibrėžia, kaip natos priartinamos ir išdėstomos. Gujari Pancham, kaip ir visos ragos, turi unikalias arohanas ir avarohanas, kurios suteikia jai specifinį melodinį kontūrą.

• Arohana (didėjanti): Sa Re Ma Pa Dha Ni Sa
• Avarohana (mažėjanti): Sa Ni Dha Pa Ma Re Sa

Kiekvienoje ragoje tam tikros natos laikomos svarbesnėmis už kitas. Šios natos, žinomos kaip Vadi ir Samvadi, yra būtinos formuojant ragos emocinę išraišką. Vadi yra ryškiausia ragos nata, o samvadi yra antra pagal ryškumą.

• Vadi (pagrindinė pastaba): Pa (Panchamas) – Pančamo nata yra pagrindinis Gujari Pancham taškas, kaip matyti iš jo pavadinimo. Pa tarnauja kaip poilsio taškas arba „nyasa“, kur dažnai išsprendžiamos melodinės frazės.
• Samvadi (antrinė pastaba): Re (Rishabh) – Re veikia kaip atsvara Pa, sukurdama įtampą, kuri išnyksta grįžus į Pa.

Išskirtinis Indijos klasikinės muzikos bruožas yra gamakų naudojimas – ornamentai, kurie pagražina natas ir suteikia ragai emocinio bei išraiškingo gylio. „Gujari Pancham“, kaip ir kituose raguose, gamakos yra būtinos norint atskleisti visą emocinį melodijos potencialą.

Šioje ragoje dažniausiai naudojamos gamakos:

• Meend: slydimas tarp dviejų natų, dažnai naudojamas sklandžiam perėjimui tarp Re ir Pa arba Pa ir Dha sukurti.
• Kan: maloni nata, einanti prieš pagrindinę natą arba po jos, suteikianti subtilaus ornamento.
• Gamakas: greitas dviejų natų svyravimas, nors Gujari Pancham vartojamas saikingai, siekiant išlaikyti ramią ragos nuotaiką.

Paros laikas ir Rasa: Gujari Pancham emocinis tonas

Klasikinėje Indijos tradicijoje kiekviena raga siejama su konkrečiu paros laiku, kuris, kaip manoma, atitinka jo emocines ir dvasines savybes. „Gujari Pancham“ tradiciškai atliekamas naktį, ypač vėlyvą naktį (apie 21 val. iki vidurnakčio. Šis paros metas laikomas idealiu introspekcinėms, meditacinėms ragoms, nes protas labiau prisitaikęs prie tylių apmąstymų.

Rasos arba emocinės esmės sąvoka taip pat yra labai svarbi norint suprasti Gujari Pancham. Kiekviena raga sukurta taip, kad sužadintų konkrečią Rasą, o Gujari Pancham asocijuojasi su Rasa of Shanta (taika) ir Bhakti (atsidavimu. Lėtas, išmatuotas ragos tempas ir Pancham (Pa) akcentavimas sukuria ramią, kontempliatyvią atmosferą, todėl tinka atsidavimo, dvasinio ilgesio ir vidinės ramybės jausmams išreikšti.

Atlikimo praktika: Gujari Pancham vokalinėje ir instrumentinėje muzikoje

Indų klasikinės muzikos grožis slypi jos pritaikymu įvairiems atlikimo stiliams. Gujari Pancham galima atlikti tiek vokalinėje, tiek instrumentinėje muzikoje, kiekviena iš jų suteikia unikalių interpretacijos ir išraiškos galimybių.

Vokalinė muzika užima ypatingą vietą Indijos klasikinėje tradicijoje, nes balsas laikomas išraiškingiausiu instrumentu, galinčiu perteikti visą ragos emocinį ir dvasinį diapazoną. Vokaliniuose Gujari Pancham pasirodymuose dainininkas paprastai laikosi lėto, apgalvoto požiūrio, pradedant anAlap – ilga, neišmatuota įžanga, kurioje ragos natos tyrinėjamos be ritmo suvaržymų.

Nors vokalinė muzika užima ypatingą vietą Indijos klasikinėje tradicijoje, instrumentinė muzika suteikia unikalių galimybių interpretuoti Gujari Pancham. Tokie instrumentai kaip „Sitar“, „Sarod“, „Veena“ ir „Bansuri“ (bambukinė fleita) yra ypač tinkami šiai ragai, nes jų gebėjimas išlaikyti natas ir sukurti lygias, sklandžias linijas atspindi savistabą, meditacinę ragos nuotaiką.

Nors Gujari Pancham melodinė struktūra yra pagrindinė jos tapatybė, ritmas vaidina ne mažiau svarbų vaidmenį formuojant spektaklį. Indijos klasikinėje muzikoje ritmą valdo Taal sistema, kuri nurodo konkretų ritminį ciklą, suteikiantį pasirodymo pagrindą.

Gudžari Panchame lėtesni taalai, tokie kaip Ektal (12 dūžių), Jhaptal (10 dūžių) ir Teentaal (16 dūžių), dažnai naudojami papildyti ragos introspekcinę ir meditacinę nuotaiką. Šie ritminiai ciklai leidžia skambėti ilgomis, neskubomis frazėmis, kurios suteikia muzikantui laiko ištirti ragos emocinę gelmę.

Vienas įdomiausių Indijos klasikinės muzikos aspektų yra Jugalbandi – dviejų muzikantų, dažnai iš skirtingų muzikos tradicijų arba grojančių skirtingais instrumentais, duetas. Jugalbandi spektaklyje muzikantai dalyvauja muzikiniame dialoge, kaitaliodami solo improvizacijas ir bendrus ragos tyrinėjimus.

Gudžari Panchamo palikimas Indijos klasikinėje muzikoje

Per visą istoriją Gujari Pancham buvo branginama raga daugelio legendinių muzikantų repertuare, kurių kiekvienas prisidėjo prie turtingo ragos palikimo. Nuo senovės Gudžarato dvaro iki šiuolaikinių koncertų salių „Gujari Pancham“ atliko ir interpretavo vieni didžiausių Indijos klasikinės muzikos atlikėjų.tradicija.

Išvada

Gujari Pancham yra daug daugiau nei tik raga; tai gili emocijų, dvasingumo ir kultūros istorijos išraiška. Įsišaknijęs turtingose ​​Indijos klasikinės muzikos tradicijose, ypač Dhrupad ir Khayal stiliuose, Gujari Pancham siūlo langą į Indijos muzikos sielą. Meditacinės ir introspekcinės savybės paverčia jį raga, kviečiančia tiek atlikėją, tiek klausytoją leistis į savęs atradimo ir dvasinių apmąstymų kelionę.

Ilgalaikis ragos palikimas liudija jos nesenstantį patrauklumą, nes muzikantai ir toliau ieško naujų būdų interpretuoti ir išreikšti gilų emocinį gilumą. Pasaulyje, kuris dažnai jaučiasi greitas ir chaotiškas, Gujari Pancham siūlo tylos ir savistabos akimirką, primindamas apie transformuojančią muzikos galią, susiejančią mus su mūsų vidumi ir mus supančiu pasauliu.